2010 m. gegužės 24 d., pirmadienis

Atu XIII Mirtis, Skorpijonas. Nun ir Zuvis.

Skeletas simbolizuojantis mirti su Ozirio karuna, vadinasi tai ir yra pats Oziris. Budamas nuzudytas jis tapo mirusiuju valdovu, bei mirusiuju karalystes- Duato Dievu. Nuo jo nusidriekusios stygos link sielu sukuriu, primenacios laivo stiebus. Siu sielu pavidalai uzbaigia simboline gyvybes grandine, pavaizduota apacioje: zuvis, gyvate, roplys, visa tai atspindi formu raida. Virsutiniame kampe mes matome fenikso atvaizda. Jis ir pradeda ir uzbaigia cikla pats islikdamas nuosalyje. O pats ciklas pabrezia vientisuma. Galima sakyt jog si korta parodo mirties iliuzioriskuma, mirtis tai transformacija. Bet iliuzine ir pati transformacija- nes is dvasines realybes ziurint, niekas niekuomet nesikeicia. Kinta tik formos, esme islieka. Paimkime kaip pavyzdi chemine reakcija- jungiantis elementams vieni su kitais, jie sudaro naujus junginius, taciau patys nepaiskeicia ir isardzius tuos junginius, elemnati islieka nepakite. Perkelus si pavyzdi i musu tyrinejama sriti, mes galima tik ptidurt, nors elementas ir nepakito patss avyje, taciau jam prisidejo naujos patirtys kurios ji praturtino, esmeje nepakeitusios. Taip mes netyciom palietem magiskos atminties klausyma.
Galima trumpam pakalbet ir apie Thelemos mirties samprata. Mirtis, tai seselio kuri palieka besisukdama aplink saule bei savo asi pedsakas, ir sio fakto ispaudas zmogaus samoneje. Praeito Eono metu sis faktas buvo isgyvenamas kaip tragedija, negalejai but tikras jog saule nusileidus ryte pakils velei, ir zmones maldomis megino grazint sviesuli i dangu, padet jam nugalet siaubingaja gyvate ir t.t. Tai mirstanmcio bei prisikeliancio Dievo koncepcija, buta ivairiu jos kombinaciju atsispindejusiu mituose, viena tokiu ir krikscioniska misterija- bet visu ju esmeje gludi igyta mirties baime, kuri jau toliau perkeliama i tamsos baime, vienatves ir t.t., bei sios baimes pergalejima per prisikelima. Ir si fakta atkartoja gamtos ciklai bei paros ciklai. Taciau sios dienos zmogus jau esas tikras jog saule ryte vel pakils is pragaro, protu suvokia jis ir tai jog saule nei leidzis nei kyla, jog pati zeme sukasi aplink ja. Taciau sio fakto jis dar neaktualizavo savo samoneje. Drasesni gali pazengt dar toliau ir suvokti jog...na gerai prasitarsiu, jog saule nesviecia savo Sviesa o yra irankis jai skleistis isreikstajam pasaulyje... ir kad regimoji sviesa, tera nerigomosios Sviesos nesiotojas, ir kad Neregimoji Sviesa, tera pirmines Sviesos, kuri josios atzviligiu Tamsa- atspindys...
Mirtis uoliai darbuojasi placiai uzsimojusi dalgiu, astrologijos ar alchemijos zinovai iskart izvelgs jame saturno atvaizda. Saturnas tai sefira Binah, kuri yra viso Gyvenimo Medzio stuburas, is cia ir analogija su skeletu. Saturnas tai Kronos- laikas, ryjantis savo vaikus, bet kaip matome kortoje, esme nekinta, keiciasi tik formos, bet net jos nezusta, o transformuojasi.

1 komentaras:

  1. XII, XIII, XV, XVI, XVIII Arkanai iprastai skaitosi bloga lemtio nesanciais- ir kodel gi, keista. Nuzengusi dvasia; transformacija- pastovumas; savastis; pabudimas; iliuzija- tokias regiu ju vidines reiksmes. Viena reiksme jos sunkios ir nepatogios, bet kita- palankios atsinaujinimui, pabudimui, prisikelimui- zodziu naujovems, naujai veiklai.

    AtsakytiPanaikinti