Sukuriau ankedota: Vienas uolus krikscionis melde savo Dieva:- O Dieve meldziu issvaduok mane nuo nepritekliaus ir neturto, nuo skausmo ir vargo... ir stai jo maldos buvo isgirstos, Dievas atsake jam is Dausu: „sunau mano, siunciu tau savo issvaduotoja“. Tuk, tuk, pasigirdo beldimas. Kas cia- pasiteiravo zmogelis, Mirtis- atejau taves issvaduoti. Oi ne, tik ne tai puole ant keliu mazatikis.

Pratesimas su fabula:
Syvos pasekejas, melde Shyvos: O maloningasis Viespatie, sygriauk ribas, sunaikink mano karma ir stai atejo Shyva netiketu pavidalu, nesimpatisku pavidalu- ir panditas pasake jam: paliki ribas o Maloningasis.
Thelemitas melde Ra- Hoor- Khuit, Karo bei Kersto Viespati: o Ra- Hoor- Khuit, teesie tavo valia, kaip manoji, nes viena tai Valia.
Tamplieriui per isventinima pakisdavo buciuot pasturgali, ir kuomet kandidatas priartedavo lupomis prie jo, issvysdavo nuostabu Izides veida- tokia legenda, bet joje mintis paslepta- tokios yra tikroves grimasos. Mes dziaugiames kuomet girdime dzen koana. Snekejosi du Meistrai, vienas staiga atsisuko i kalnu puse. Ko susijaudinai, paklause kitas- vilkai staugia. Oi ne Brolau tu dar nesi laisvas, kaip mat pastebejo pasnekovas. Ir kuomet jis atsikele nuo akmens kad pasiimt arbatos, likes ismincius uzrase ant sedimos vietos Budos varda. Girzes, tik sest, bet issvydes Budos varda, nedriso jo „paniekinti“. Tai tu esi vergoveje- pasake jam Brolis, o gal ir Buda per Broli. Taciau kai girdime istorija, kai kandidatui buvo liepiama apspjaudyti crucifiksa, mes pykstame...
Mes dydziuojames eksportuota ismintimi, bet sava niekiname...